Registrų centro geoinformacinės aplinkos žemėlapio REGIA naujame duomenų sluoksnyje „Saulės energijos potencialas“ nuo šiol galima sužinoti, kiek elektros energijos per metus galėtų būti pagaminama, ant konkretaus pastato stogo įrengus saulės elektrinę. Šie duomenys gali tapti pirmu žingsniu, vertinant savo galimybes gaminti elektrą. Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad įsirengti saulės elektrines apsimoka dėl atpigusių saulės modulių ir valstybės teikiamos paramos, nepaisant kitąmet brangstančių naudojimosi elektros tinklais paslaugų bei sumažėjusios elektros rinkos kainos.
„REGIA žemėlapį prieš daugiau nei dešimtmetį kūrėme savivaldybėms, kad palengvintume jų kasdienių funkcijų įgyvendinimą. Šiandien jį vystome kaip nacionalinę Registrų centro atvirųjų duomenų, sprendimų ir viešųjų paslaugų platformą. Bendradarbiaudami su įvairiomis valstybės institucijomis ir įmonėmis, šiame žemėlapyje geografiškai atvaizdavome daug skirtingų duomenų: inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo objektus, kultūros ir gamtos paveldo objektus, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijas, atsinaujinančius energijos šaltinius.
O nuo šiol REGIA žemėlapyje taip pat bus galima sužinoti tai, kokį kiekį elektros energijos galėtų sugeneruoti saulės elektrinė, įrengta ant konkretaus pastato stogo“, – kalba Registrų centro generalinis direktorius Adrijus Jusas ir pabrėžia, kad priimant galutinį sprendimą įsirengti saulės elektrinę, derėtų pasikonsultuoti su šios srities specialistais.
„Aktyviai investuoti į saulės energiją ir kitus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines gyventojus skatina nuosekli valstybės finansinė parama. Svarbu, kad kiekvienam namų ūkiui suteikiamos galimybės, pasinaudojant parama, įsirengti nuosavą elektrinę ant nuosavo pastato stogo ir pigiai pasigaminti elektros. Tai padeda žmonėms taupyti ir užsitikrinti stabilesnes bei mažesnes elektros kainas“, – sako Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.
Investicijas skatina valstybės parama
Per 2023 metus saulės elektrinių skaičius ir jų galia mūsų šalyje išaugo beveik dvigubai. Dabar gaminančių vartotojų yra per 86,8 tūkstančius, kai šių metų pradžioje jų buvo 42,6 tūkst., o 2021-aisiais – tik 18,8 tūkstančio.
Saulės elektrinių bendra galia dabar viršija 1 015 MW – per metus ji išaugo beveik du kartus: 2022 m. pabaigoje ji siekė 572 MW. Šiemet nuo sausio 1 d. iki lapkričio 1 d. saulės elektrinės pagamino 5,5 proc. visos Lietuvoje suvartotos elektros energijos, arba 0,53 TWh.
2024–2025 m. numatoma tokia pat sparti saulės jėgainių plėtra. Pagal pasirašytus ketinimų protokolus ir išduotas prisijungimo sąlygas, iki 2025 metų pabaigos turėtų atsirasti apie 1 200 MW galios naujų saulės elektrinių.
Investicijų poreikį mažina tai, kad saulės modulių kainos vėl sumažėjo po šuolio šių metų viduryje: 2023 m. III ketv. vidutinė saulės modulių kaina Lietuvoje siekė apie 460 EUR/kW ir buvo mažiausia tarp Baltijos šalių.
Energetikos ministerija ir Lietuvos energetikos agentūra finansuoja saulės elektrinių sausumoje įrengimą. Kitų metų pradžioje Agentūra pakvies smulkųjį verslą, ūkininkus ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas teikti paraiškas ir gauti finansavimą saulės elektrinių iki 500 kW įrengtosios galios įsirengimo išlaidų daliai padengti. Planuojama paskirstyti 72 mln. eurų paramos. Šiuo metu su visuomene derinamos Energetikos ministerijos parengtos investicinės paramos finansavimo sąlygos. Planuojama finansuoti tiek elektros energijos gamintojų, tiek gaminančių vartotojų projektus.
Siekiamas tikslas – kad iki 2026 m. I-ojo ketvirčio pabaigos būtų įrengta 225,38 MW naujų elektros energijos gamybos pajėgumų.
Auganti saulės elektrinių galia didina gyventojų atsparumą elektros kainų pokyčiams, didina bendrą nacionalinę gamybą ir mažina importo poreikį.
Siekiant padėti gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines, Lietuvos energetikos agentūra yra parengusi Rekomendacijas dėl saulės elektrinės įrengimo ant daugiabučio namo stogo. Lengviau ir greičiau susigaudyti tarp įvairių reikalavimų ir procedūrų gali padėti agentūros interneto svetainėje, vienoje vietoje, yra viešai skelbiama Apibendrinta informacija apie visas procedūras ir leidimus , reikalingus atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir įrenginių statybai ir įrengimui, modernizavimui.
Kaip apskaičiuojamas saulės energijos potencialas, tenkantis pastatų stogams?
Registrų centro vystomo žemėlapio REGIA naujasis duomenų sluoksnis sukurtas remiantis viešai prieinamais duomenimis, geografiškai atvaizduojamas metinis saulės energijos potencialas visoje Lietuvoje. Jau nustatyta 320 tūkst. tinkamų stogų, kurių bendras plotas – 40 mln. kv. metrų.
Nustatant tinkamus pastato stogus saulės elektrinėms įrengti, atsižvelgiama į kelis kriterijus: stogų nuolydis turi būti ne didesnis nei 45°, pastato stogas turi gauti ne mažiau kaip 0,8 MWh/kv.m saulės spinduliuotės, stogas neturi būti orientuotas šiaurės kryptimi, pastatas turi turėti ne mažiau kaip 30 kv. m tinkamo stogo paviršiaus.
Atliekant skaičiavimus buvo atsižvelgta į augalijos, gretimų statinių, kaminų ir kitų objektų metamą šešėlį, debesuotumo ir kitų atmosferos reiškinių įtaką. Skaičiuojant ant stogų didžiausią galimą įrengti saulės modulių skaičių nebuvo vertinta galima stoglangių, kaminų ar kitų stogo konfigūracijos ypatumų įtaka.
REGIA žemėlapyje pateikiami preliminarūs bendrosios saulės spinduliuotės duomenys, tad gyventojai ar verslas, prieš priimdami galutinį sprendimą dėl saulės elektrinės įsirengimo turėtų pasitarti su šios srities specialistais.
Šiuo metu žemėlapyje galima rasti informaciją apie beveik visuose Lietuvos miestuose ir žiedinėse savivaldybėse esančiose gyvenvietėse esančių pastatų stogų saulės energijos potencialą, likusią dalį duomenų planuojama paskelbti iki šių metų pabaigos.
Lietuvos energetikos agentūros informacija
